RIMANTAS KMITA

Apie autorių

RIMANTAS KMITA (g. Šiauliuose), 2003 m. baigė literatūrologijos studijas Klaipėdos universitete, 2008 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją. Išleido tris poezijos knygas, už poezijos rinkinį Nekalto prasidėjimo (1999) gavo Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premiją. Šiaulių miesto žargonu parašytas romanas Pietinia kronikas (2016) apdovanotas Jurgos Ivanauskaitės premija, išrinkta geriausia metų knyga suaugusiesiems, pagal knygą sukurtas miuziklas, vedamos ekskursijos po Pietinį rajoną.


Jeigu gimtinė yra sovietinis miegamasis rajonas, tai to santykio reikia gerokai paieškoti. Kas sieja mane su vieta, iš kurios išvažiavę beveik visi žmonės, su kuriais toje vietoje augau, bendravau ir brendau?  Man atrodo, kad tas Šiaulių Pietinis rajonas išugdė paprastumą ir nepretenzingumą (man iki šiol gyventi ar tik apsistoti senamiesčiuose yra nejauku), gal dar nesureikšmintą požiūrį į autoritetus, galvojimą savo galva ir stovėjimą ant savo kojų.


Ištrauka iš romano Pietinia kronikas (2016)

Man gal i sunku buva įsivaizduot’ Jurgą, ainančią su žmogaus galva plasmasiniam maišiuke, bet jeigu jai atruoda, ka be lavona galvos gera mena nepadarysi, nu tai tegu sau dara taip. Taip i įsivaizduoju: žolies riedulininkes byta an peties i galva po pažasčia. Tokį rūstų paveikslą per visą nama sieną kur nors, sakykim, kur daba pėsčiųjų alėja nupaišyta pėsčiųjų alėjoj – kam to reik’, visi i taip mata, ka čia bulvars. Galietų būt’ nupaišyts kaip nors senoviškai, tipo, viena iš Saules mūšia scenų. Per istoriją mums sake, ka kronikose raša, ka Saules mūšį laimieja medžiai. Tai aišku, ka kokiais pagaliais uždubasina. I bet kokiais juk neuždubasinsi šarvuotų vokiečių. Čia kiekvienam pradinukui turietų būt’ aišku, ka nuo bytų prasided visa Lietuvos šlovie. I tode drąsiai reiktų pagalvot’ apie Šiaulių herba patobulinimą, nes jame per daug žvėrių, reiktų palikt’ mešką arba bulių – gal geriau bulių, o vietoj meškos įdiet’ bytą.

Organizatoriai

Skaityti kviečia

Partneriai ir rėmėjai