JURGA TUMASONYTĖ

Apie autorių

JURGA TUMASONYTĖ gimė 1988 m. Kaune ir per trisdešimt savo gyvenimo metų patyrė įvairių dalykų: nelankė darželio, anksti išmoko skaityti, mėgo atsidurti dėmesio centre, nors kartais būdavo drovi, neturėjo brolių arba sesių, bet augo apsupta naminių gyvūnų, mokykloje norėjo tapti Kažkuo, baigė filologijos studijas, išleido pirmąją knygelę, daug linksminosi, nenorėjo dirbti rimto darbo, pasižadėjo parašyti romaną, bet neparašė, ištekėjo, panoro auginti gėles bei daržoves, kartais iškeliaudavo į užsienio kraštus ir grįždavo labai laiminga.


Gyvendama Kaune daug skaičiau. Tačiau mano santykis su gimtine šiuo metu sentimentalus – grįžtu ten su senų knygų dėžėmis, sulūžusiomis kėdėmis arba technika, nebevilkimais drabužiais ir nebeavimais batais. Kauno namuose mane pasitinka praeitis – ja alsuoja ir pagrindinės gatvės, kuriomis mėgstu pasivaikščioti, įsivaizduodama, kas būtų, jeigu vėl ten sugrįžčiau ilgesniam laikui.


Šlapdriba. Į knygyną ateina vyras ir klausia:
– Ar turit ledlaužį?
– Jūs juokaujat?
– Nu ne.
– Bet jūs turit omeny ką, knygą?
– Tai negi laivą?

Į knygyną užsuka močiutė.
– Sveiki, gal turit senų laikraščių?
– Ne, neturime senų.
– Nieko tokio, ką jau padarysi. Nėra – tai nėra. Man reikėtų popierių pečiui pasikūrenti.

Į knygyną ateina mergina, ilgai dairosi, kažko ieško, galiausiai klausia:
– Atsiprašau, ar turit knygų apie karibą?
– Karibą? Hm... Kad nieko apie tuos kraštus dabar neturim.
– Nieko?
– Deja. Pas mus nedaug turistinės literatūros.
– Bet apie karą, nu mūšius visokius ar turit ką nors?

Organizatoriai

Skaityti kviečia

Partneriai ir rėmėjai