Vaiva Grainytė

Geros dienos! (ištraukos)

Opera dešimčiai kasininkių, prekybos centro garsams ir pianinui

Libreto autorė – Vaiva Grainytė, kompozitorė ir muzikos vadovė – Lina Lapelytė, režisierė ir scenografė – Rugilė Barzdžiukaitė
Premjera (pilnametražė versija) –2013 m. rugsėjo 28d. tarptautiniame teatro festivalyje SIRENOS, Vilniuje
Libretas išverstas į anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, lenkų, ukrainiečių, latvių, estų, portugalų ir kinų kalbas. Spektaklis rodytas daugiau nei 20 įvairių tarptautinių teatro, muzikos ir operos festivalių Europoje, JAV ir Azijoje; pelnė 4 tarptautinius teatro prizus.


Pardavėjų charakteristikos / CV

KASININKĖ I – ankstyvo ryto duetas
KASININKĖ II – kitatautė
KASININKĖ III – egzaltuota optimistė, domisi sveika gyvensena
KASININKĖ IV – kiek netašyta pamaiva (fyfa)
KASININKĖ V – naujokė, kuriai viskas stringa ir krenta iš rankų
KASININKĖ VI – vidutinio amžiaus moteris, nekantriai laukianti darbo pabaigos, kada galės skaipu pasikalbėti su savo sūnumi, gyvenančiu Anglijoje
KASININKĖ VII – mergina, turinti aukštąjį humanitarinį išsilavinimą
KASININKĖ VIII – vieniša motina, vaiką ištisai paliekanti su seneliais, nuolat buitinių rūpesčių sūkury
KASININKĖ IX – apdainuoja produktų ir prekių miegą; lyrinis, poetinis personažas
KASININKĖ X – ankstyvo ryto duetas


<…>
II SCENA

CHORAS „GEROS DIENOS!“

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

BARKODAI, KASOS KLAVIŠAI,
NUOLAIDOS, AKCIJOS,
PILNA ŠLAPIMO PŪSLĖ
YRA MANO GIMINĖ.
AUGALINIS RIEBALŲ MIŠINYS
POILSIAUJA LENTYNOSE LYG PALANGOJ,
O AŠ NETURIU KURORTO SAVO.
NORĖČIAU SĖDĖT DREVĖJ
TOLI NUO VISKO IR ŽNAIBYTI PELĖDĄ.
O BET TAČIAU MANO PIRŠTUS ŽNAIBO
NEŠVARŪS CENTAI IR BANKNOTAI –
PILNI DELNAI BAKTERIJŲ, JAU DEDAS KIRMINAI.

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

KARTOJU NUO RYTO IKI VAKARO!
MANE PAŠAUKIA MAIŠYT MIŠRAINĖS,
KIŠU RANKĄ IKI PAŽASTIES, BŪNA,
Į MAJONEZĄ.
GAUNU ALGĄ,
UŽ JĄ PERKU:
PERKU
PERKU
PERKU…
CUKRUS, GRIETINĖ, SVOGŪNAI, DEŠROS, MILTŲ
CUKRUS, GRIETINĖ, SVOGŪNAI, DEŠROS, MILTŲ
CUKRUS, GRIETINĖ...
PERKU…
IR EINU MIEGOTI,
NESAPNUOJU NIEKO,
TIK „AČIŪ! GEROS DIENOS!“

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

BARKODAI, KASOS KLAVIŠAI,
NUOLAIDOS, AKCIJOS,
PILNA ŠLAPIMO PŪSLĖ
YRA MANO GIMINĖ.
AUGALINIS RIEBALŲ MIŠINYS
POILSIAUJA LENTYNOSE LYG PALANGOJ,
O AŠ NETURIU KURORTO SAVO.
NORĖČIAU SĖDĖT DREVĖJ
TOLI NUO VISKO IR ŽNAIBYTI PELĖDĄ.
O BET TAČIAU MANO PIRŠTUS ŽNAIBO NEŠVARŪS CENTAI IR BANKNOTAI –
PILNI DELNAI BAKTERIJŲ,
JAU DEDAS KIRMINAI.

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!

BARKODAI, KASOS KLAVIŠAI,
NUOLAIDOS, AKCIJOS,
PILNA ŠLAPIMO PŪSLĖ
YRA MANO GIMINĖ.
AUGALINIS RIEBALŲ MIŠINYS
POILSIAUJA LENTYNOSE LYG PALANGOJ,
O AŠ NETURIU KURORTO SAVO.
NORĖČIAU SĖDĖT DREVĖJ
TOLI NUO VISKO IR ŽNAIBYTI PELĖDĄ.
O BET TAČIAU MANO PIRŠTUS ŽNAIBO
NEŠVARŪS CENTAI IR BANKNOTAI –
PILNI DELNAI BAKTERIJŲ,
JAU DEDAS KIRMINAI.

LABA DIENA!
AČIŪ!
GEROS DIENOS!


<…>
III SCENA

NAUJOKĖS ARIJA

1253276 – vėl ne tą klavišą muši.
1253276 – vėl ne tą klavišą muši.
1253276 – vėl ne tą klavišą muši.
1253276 – vėl ne tą klavišą muši.

Atsiprašau, vėl kažkas ne taip su kasos aparatu –
Išmušė didesnę sumą...
Nesuprantu...
Gal galit truputį ateiti?..
Atsiprašau, vėl kažkas ne taip su kasos aparatu –
Išmušė didesnę sumą...
Nesuprantu...
Gal galit truputį ateiti?..

Tuoj pakeisiu, tuoj pakeisiu, palaukit!
Nueisiu pas vedėją paklausti.
Galit rankas nusiprausti.
Nueisiu pas vedėją paklausti.

Gal galėtumėt pasmulkinti 100 eurų?
Kasoje vien stambūs banknotai.
Gal galėtumėt pasmulkinti 100 eurų?
Kasoje vien stambūs banknotai.
Gal galėtumėt pasmulkinti 100 eurų?
Kasoje vien stambūs banknotai.
Gal galėtumėt pasmulkinti 100 eurų?
Kasoje vien stambūs banknotai.
Gal galėtumėt pasmulkinti 100 eurų?
Kasoje vien stambūs banknotai.

Koks pupų kodas?
Ar kamšteliams galioja loterija?
Šita – tikrai gera bižuterija!
Čia kokia prekė?
Kažkas paliko piniginę,
O vakar – rankinę…
Sąskaitos faktūros paprašė…
Ir aš pasimečiau...

Ispaniški pomidorai, karališki patisonai.
Ispaniški pomidorai, karališki patisonai.
Ispaniški pomidorai, karališki patisonai.

Mažasis Pekino kopūstas, didysis Briuselio.
Mažasis Pekino kopūstas, didysis Briuselio.
Mažasis Pekino kopūstas, didysis Briuselio.

Batonas „Mėnulio“, ragaišis „Ponulio“.
Batonas „Mėnulio“, ragaišis „Ponulio“.
Batonas „Mėnulio“, ragaišis „Ponulio“.

Pavadėlis šunims, aptvarėlis pušims.
Pavadėlis šunims, aptvarėlis pušims.
Pavadėlis šunims, aptvarėlis pušims.

Vėlinių žvakutės, Valentino širdutės.
Vėlinių žvakutės, Valentino širdutės.
Vėlinių žvakutės, Valentino širdutės.

<...>
VII SCENA

ANKSTYVO RYTO DUETAS

Nesimuistau,
Nesirąžau,
Kiekvieną minutę taupau!

Penkis šaukštelius į puodelį deduosi kavos.
Ji – juoda, tarsi rytas už lango.

Batus pirkau išpardavime, prekybos centre.
Jų padas plonas, slidus.
Niksteliu koją ant šlapių grindų ir purvino leduko, nuo lietaus pažliugusio slidaus asfalto.

Autobusas pirmasis važiuoja 5.20.
Šaltas vėjas.

Gatvės mūsų rajone neapšviestos.
Moksleiviams per anksti dar keltis.

Per plonai apsirengiau!
O kartą praleidau autobusą.
Kitas – tik 6.45.
Iki darbo man – beveik valanda kelio.
Jeigu nespėju į pirmąjį – pavėluoju smarkiai.
Reikia darbe būti prieš 6.30.
Važiuodama autobusu nusnaudžiu,
nors gėriau stiprios, 5 šaukštelių kavos.

Būtinai nusipirksiu energetinį gėrimą,
Išsimušiu savo kasoj iš karto, 8 ryto,
Vos parduotuvei atsidarius.

Dabar, jeigu gerai suprekiauji,
Gauni priedą prie algos!
Algos man reikia didesnės,
Nes kava greitai baigiasi.
5 šaukšteliai – septintadalis mažo pakelio.

Tamsu visada:
Ar į darbą einu,
Ar iš darbo grįžtu –
Vis tamsu ir tamsu...
Naktį į darbą einu,
Naktį iš darbo grįžtu....

<…>
X SCENA

CHORAS „ALGOS DIENA“

MĖNESIO PABAIGA:
MAN PATINKA ALGA –
PURPTELI Į MANO KIŠENĘ
ŠILTAS ŠIMTINIŲ ŽVIRBLIS.
SAUSAIS BANKNOTAIS TAMPA MANO VALANDOS,
IR AŠ EINU Į PREKIŲ AIKŠTELĘ
PIRKTI TAI, KO PIRKAI TU.
MORKOS,
AVOKADAI,
CUKRUS,
DEŠRA,
GIRA,
LŪPDAŽIS,
NEBRANGUS ŠVARKELIS,
MEDINIS NAMELIS…

ATLYGINIMAS NEPALYGINAMAS SU NIEKUO!
JĮ ATSKIRSI, NES GALIU EITI
Į KINĄ,
ŠOKOLADINĘ,
BILIARDINĘ…
MANO DARBOVIETĖ – TAI TAVO
SEKMADIENIAI,
ŠEŠTADIENIAI,
PENKTADIENIAI,
KETVIRTADIENIAI,
TREČIADIENIAI,
ANTRADIENIAI,
PIRMADIENIAI…

MĖNESIO PABAIGA:
MAN PATINKA ALGA –
PURPTELI Į MANO KIŠENĘ
ŠILTAS ŠIMTINIŲ ŽVIRBLIS.
SAUSAIS BANKNOTAIS TAMPA MANO VALANDOS,
IR AŠ EINU Į PREKIŲ AIKŠTELĘ
PIRKTI TAI, KO PIRKAI TU.
AŠ DIRBU IR
PERKU!
<…>

Nuo ašies (ištraukos)

Radijo pjesė

Pjesės autorė – Vaiva Grainytė, režisierė – Saulė Norkutė, garso režisierius, kompozitorius – Vladas Dieninis
Premjera – 2015 m. liepos 26 d. LRT radijo eteryje
Radijo dramaturgijos konkurso „Kviečia radijo teatras” II-osios vietos laimėtoja (2014 m.)

VEIKĖJAI
MOKINĖ – jaunos merginos balsas. Veikėjos intonacijoms būdingas užguitas panosinis bambėjimas, nervinga patetika, jaudulys, ūmumas
INSTRUKTORIUS – nejauno, vidutinio amžiaus vyro balsas: atsainus, nervingas. Žodžius dažnokai kirčiuoja netaisyklingai, nežymiai „tempia“ balses (tačiau ne tiek, kad galėtum prikišti akcentą ar nuskaityti kitą tautybę – paprasčiausias kalbos kultūros sutrikimas)
RADIJO ŽINIŲ VEDĖJA RENATA GAMBYTĖ – moters balsas iš radijo. Dikcija netaisyklinga, tembras nemalonus – gatvinis
KITI, FRAGMENTIŠKAI RADIJO ETERYJE PASIRODANTYS BALSAI
P.S. Pasikartojanti, apibendrinanti remarka – dunksi įprasta ritmiška muzika, neįkyrus pop – atveria galimybes laisvai fantazuoti ir rinktis iš nerafinuoto repertuaro ar panašių jo užuominų: vaikų pop chorų, dainų apie tėviškę, estradinių šlagerių, primityvaus bumbsėjimo, saldžių, vulgarių melodijų ir pan.


I SCENA
PAVASARIO ŠVENTĖS IR KATAKLIZMAI

Fone – transporto priemonių skleidžiami garsai, ūžesys, antrame plane – praeivių, paukščių balsų fragmentai – visa, ką galima girdėti mieste, aktyvią vidurdienio dieną
Kalbančiosios telefonu balsas kiek uždusęs, intonacija skubi – šnekama sparčiai žingsniuojant
MOKINĖ. Gerai... Aha... Klausyk, baigiam jau... Lipu – jau mano golfas atvykęs. Einu vairuoti... Gerai... Iki. Iki. Persuksiu.
Žingsniai žvyru, smulkiais traškiais akmenukais
Mašinos durelių trinktelėjimas – sulig juo nusikerta aplinkos garsų fonas
Uždaroje erdvėje – automobilyje – garsiai plėšia užstalės, giminių puotavimo muzika
MERGINA (bandydama perrėkti muziką). Labą dienąąą!
Muzika pritildoma
INSTRUKTORIUS. Labas, labas...
Sklaidomų popierių garsas
Čia parašas tavo – padedi... Sėdynė, šviesos, valytuvai, vairo aukštis – ŷra?
MOKINĖ. Taip, susireguliavau.
INSTRUKTORIUS. Davai, kuriam tada.
Užvedamo variklio garsas, smarkus gazavimas, variklis gęsta (~ x3)
MOKINĖ. Velnias, nu...
INSTRUKTORIUS. Kas ŷra? Palaikai sankabą, iki galo mini, gazo uždedi ir važiuoji.
MOKINĖ. Žinau, žinau…
INSTRUKTORIUS. Žinau, žinau – nu tai kad nelabai žinau.
Variklis patrūkčiojęs užsikuria
INSTRUKTORIUS. Po metų užsikūrei, ar ne? Tai gerai, kad aikštelėje, o ne gatvėje traukuliuojies… Svarbu pedalo nenumesti staigiai.
Iki tol fone grojęs radijas pagarsinamas – šaukinys anonsuoja prasidedančią trumpųjų žinių laidą
Žinios – pirmajame plane, antrajame – nežymiai girdisi INSTRUKTORIAUS MOKINEI diktuojami nurodymai: kur pasukti, ką apvažiuoti („Gazo!“, „Į dešinę!“, „Tavo šalutinis“, „Tai ar nematei, kad lenkia?“ ir t.t. ir pan.)
Aiškiau girdimi žodžiai – trumpos replikos, atsiradusios klausant radijo žinių – išskirtos)
RADIJO PRANEŠĖJA (balsas nemalonus, nepasižymintis ypatinga dikcija, kiek gatvinis – tokie vedėjai paprastai dirba ribotą ir specifinę auditoriją turinčiose radijo stotyse). Sveiki, su jumis esu aš, Renata Gambytė. Dabar 13 valandų, eteryje – trumposios balandžio 21-osios vidudienio žinios. Kaimyninėje šalyje potvynis nusinešė 141 gyvybę, virš 3000 žmonių liko be gyvenamosios vietos. Vanduo taip pat užliejo istorinį senamiestį, priversdamas uždaryti verslo įmones, bankus ir parduotuves, naktį chaotiškomis sąlygomis teko evakuoti zoologijos sodą. Spėjama, jog upės vanduo kils, pradėta masinė evakuacija...
MOKINĖ. ...košmaras...
RADIJO PRANEŠĖJA. …kurią vykdo karinių pajėgų malūnsparniai. Paukštynų bendrovių teigimu, rinkoje sparčiai šoktelėjusios kiaušinių kainos neturėtų išgąsdinti pirkėjų. Savivaldybės margučius ragina dažyti natūraliais būdais – iki rytojaus didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybėse rengiamos atviros „Svogūnų lukštų“ dienos. Europos bendrijos lėšomis surengtos dirbtuvės skatina atsigręžti į paveldą ir unikalias tradicijas. Nors šalies pakraščiuose fiksuojami sniego ruožai, sinoptikų teigimu, Velykas pasitiksime vilkėdami lengvesnius paltukus ir striukes. Dermatologai vietomis snieguotą Velykų pavasarį pataria naudoti ant odos užteptą apsauginį UV kremą...
INSTRUKTORIUS. ...gerai, kad ne krienus...
RADIJO PRANEŠĖJA. ...kadangi atkopusios saulės radioaktyviosios galios viršija normą. Na, o orai toliau lepins malonia šiluma, tik vakariniuose rajonuose bus vėjuota su pragiedruliais.
INSTRUKTORIUS. Nu jo, tuoj kals visi žiedai per medžius...Mano gimtadienis rytoj.
MERGINA (abejingai, mechaniškai). Sveikinu. Per Velykas šiemet...
INSTRUKTORIUS. Visi tikri vyrai gimė balandžio 22 d. arba aplink. Ir Hitler, ir Lenin... Ėėėė, dabar persirikiuoji – į kairę!
MOKINĖ. Pala...O kodėl į kairę?
INSTRUKTORIUS. Kodėl į kairę? Nu, vat, todėl, kad kitaip negalėsi pasukti! Iš antros juostos suki į antrą, iš pirmos, dešinės – į dešiniausią.
MOKINĖ. Aaa... Tikrai...Velnias...
INSTRUKTORIUS. ...tai jo, su Velykomis šiemet. Kiaušiniams nuo to tik stipriau (nuo savo nešvankaus juokelio užsikosėja). Gazo! Čia jau ir 50 galima, tik neviršyk – spidometrą žiūrai.
MOKINĖ. Gerai.
Fone dunksi muzika iš radijo – ritmiškas pop
MOKINĖ. Baisu dėl tų potvynių...Gamtoj vien kataklizmai, pašliję viskas...
INSTRUKTORIUS. A ką čia baisu? Kiekvienais metais tas pats. O jeigu jie ten savo drenažų mieste nesusitvarko, tai ir turi paskui.
MOKINĖ. Tai kad čia ne drenažų problema, čia jau ekologinė katastrofa, pasekmės mūsų visų veiksmų…
Tiksi posūkis, variklio ūžesys – garsų debesis, leidžiantis atpažinti, jog vairuojama, jog veiksmas vyksta automobilyje
INSTRUKTORIUS. Ekologinė (žodį taria karčiai, su pasibjaurėjimu, lyg tai būtų sutraiškyta musė)... Pati tu gal ir ekologinė. Jau ir duona ekologinė, ir ką, batų tepalas gal ekologinis? Nu... Chhhh... Čia, aš tau, pasakysiu – verslas!.. Šūdas, o ne ekologija. Susigalvoja, paskui moki dvigubai brangiau – aš lašinių atsipjaunu ir ---- eik tik...
Sucypia stabdžiai
INSTRUKTORIUS. Ajomajo!..
MOKINĖ. Oi… Gandras?..
Ritmiškai tiksi avarinis signalas
INSTRUKTORIUS. Skrenda… Gyvas liko… Nu jooo…
MOKINĖ. Iš kur… čia?.. Link parduotuvės skrenda… Bet kaip išsigandau, siaubas… Iš kur jis čia, miesto rajone?..
INSTRUKTORIUS. Nu čia jooo… Ant prekybcentrio… Tai jis ten ko krapštosi?... Pala, nuleisk biškį galvą savo žemyn… Nematau per plaukus….
MOKINĖ. Lizdą gal turi?
ISTRUKTORIUS. Nu jo, atrodo, lizdą jis ten… Įdomiai… Įdomiai… Nematęs dar taip…
MOKINĖ. Visas pasaulis išprotėjęs.
INSTRUKTORIUS: Gerai, kad pati neišprotėjusi. Variklis tai užgesęs – ko stovim?
MOKINĖ: Tai žinau, žinau. ŽiūrIM į gandrą, beveik arvarija įvyko…Užkursiu, tuoj.
INSTRUKTORIUS. Tai kad tas tuoj tik nebūtų rytoj...
Užvedamo variklio garsas, smarkus gazavimas, variklis gęsta (~ x3)
INSTRUKTORIUS. Sankabos nemėtyk! Paspaudi – laikai, kita koja ant gazo, pajudi – važiuoji... Nu ar vakar iš kiaušinio išsiritai?
MOKINĖ (irzliai, pirmą kartą kiek pakelta intonacija, tačiau panosėj, bambėjimo lygmeny). Vakar, vakar... Gerai, kad pats jūs ne vakar, o rytoj gimsite... Kartu su savo protingais vyrais. Diktatorius sankabinis...
INSTRUKTORIUS. A ką tu ten burbuliuoji? Gazo! – varyk čia nežiopsojus.
Fone groja neįkyrus pop, tiksi posūkiai – veikėjai gana sklandžiai važiuoja, o radijas toliau dirba savo darbą
MOKINĖ. Kažkaip labai keista dėl gandro...
INSTRUKTORIUS. Viskas normaliai... Gal bachūras skirsdamas namo pavargo, pritūpė čia ant stogo ir pagalvojo, kad geras namas.
MOKINĖ. Nevaikšto juk paukščiai taip per gatvę... O namams paprastai sodybas renkasi, varlių sklidinas pievas...
INSTRUKTORIUS. Matai – tavo pagrindinis: varai, nestoji, nesidairom!... Varlynai… Gal čia paukštis miestietis – prie parduotuvės įsikūrė, jam sumuštinių, alaus, varškės norisi, veiksmo... O tu vaikų turi?
MOKINĖ. Ko?!.. Neturiu!
INSTRUKTORIUS. Tai ko čia nervuojies, kad paklausiau?
MOKINĖ. Nesinervinu.
INSTRUKTORIUS. Dabar merginos visos vėliau gimdo. Karjeristės pasidarė... Į dešinę dabar. Ten bus duobė didelė – ant pirmos perjunk ir pravažiuoji lėtai.
MOKINĖ (nervingai, pakeltu tonu, bet ir vėl – žodžiai nepakyla nuo panosės). Karjeristės... Prie ko čia karjeristės? Karjera čia ne prie ko. Kai toks pasaulis pasidaręs, pagalvoji, ar verta daugintis, leisti į pasaulį naują žmogų, kad vargtų...Visus potvynius, saulės pliūpsnius kentėtų, matytų išprotėjusius gandrus, varvintų seilę žiūrėdamas į pabrangusius kiaušinius, negalėdamas jų įpirkti...
INSTRUKTORIUS (jį tokie pafilosofavimai tik juokina). Cha cha cha! Nu tu duodi! Ant kiaušinių tik bomžai nesukrapšto. Mano brolio sūnus, va, prašau, dvidešimties metų: nemoka, žinai, vairuoti, nors aš tai nuo šešerių metų jau prie mašinų, o jis, vat, ne – savo turi: prie kompiuterių visą gyvenimą. Dabar Anglijoj geriausioje ten firmoj – tik fit fit... Ir ką, blogas toks gyvenimas? Ir tėvui atsiunčia pinigų, namą statosi...
MOKINĖ (irzliai atsidususi). Ne apie tai aš visai kalbu...
INSTRUKTORIUS. Kur, nu kur dabar?! Asilo galva!
Ilgas signalas: pyyyyyyyyyyyyyyp
Ot... Iš dešinės lenkia, gaidys nenormalus! Mato, kad mokinys, tai, ne, būtinai jau reikia čia skubėti.
MOKINĖ. Tfu, nespėjau sureaguoti, fff, kaip išgąsdinot...
INSTRUKTORIUS. Per petį visada pasižiūrėti reikia, veidrodėlyje akloji zona ŷra. Kaip pabučiuota važiuoji: miega amžinai apsižioplinus!
MOKINĖ (burbuliuoja). Akloji zona... Kurmio pati…
INSTRUKTORIUS. Jau reiks į sodą pradėt važinėt, tvarkytis. Namelis bus perdrėkęs po žiemos. Sako, yra nuo pelėsio kažkokios chemijos... Mes tai nuodų pamėtom, būna, išgaišta pelės, pacai, kurmiai. Tie tai per atšilimus duodasi, uhu: pervaro tunelius, suėda viską, ką pasodini, išvarto, eini, koja sminga į duobes… Posūkį!.. Eisi į tas „Lukštų dienas“?
MOKINĖ. Neturėčiau ką veikti.
INSTRUKTORIUS. Nu, aš irgi sakau, kad čia nesąmonė. Visą gyvenimą lukštuose dažiau, o čia jau, matai paveldas, kultūros dalis, apmokymai… Plauna Europos pinigus: projektai, projektai tik. Paskui savivaldybių merai su skandalais iš kėdžių lekia – prisidirba iki kaklo…
MOKINĖ. …žiūrėkit, aš čia noriu paklausti vieno tokio dalyko… Kvailas gal klausimas, bet man svarbu pasitikslinti.
P.S. Radijas dunksi čiastūškas, skamba ritmiškas pop
INSTRUKTORIUS. Nu?
MOKINĖ. Tai va… Kai aikštelėj reikia atbulomis įvažiuoti į tuos… na, tuos pribraižymus, ta prasme, menamus garažus, tai veidrodėlius kaip reikia nusistatyti? Kad linijos, tos kur nubraižytos ant žemės, matytųsi, taip?..
INSTRUKTORIUS (nervingas atsidusimas ar panašus garsas, reiškiantis kantrybės praradimą, transliuojantis požiūrį „na ir idiotiškas klausimas“ arba „dar didesnės nesąmonės paklausti negalėjai“. Kalba lėtai, per sukąstus dantis, valdydamasis). Galvos nereikia persišviesti? Sakiau dešimt kartų, ir per pirmą pamoką sakiau, aiškinau apie veidrodėlius. Vėl kaip vakar gimusi!
MOKINĖ (susinervinusi, irzliai). Tai taip, suprask, ir neatsakysit? Mano reikalas klausti, jūsų – mokyti. Turiu tokią – klausinėjimo – teisę!
INSTRUKTORIUS. Jau čia visi dabar apie tas teises šneka: oi, oi! Teisė siusioti kitam ant galvos, vaikų – mušti mokytojus, vabalų teisės gerti kraują, mano teisė ženytis su akvariumo žuvytėmis! Šių laikų dovanėlės! Anksčiau aiškiai viskas, drausmė buvo, be jokių makalionų, idiotizmų. Pasakai ir aišku, visi žino savo vietą, kas galima, ko negalima. Tvarka buvo.
MOKINĖ (pakeltu tonu). Prie ko čia, prie ko čia šie laikai? Ar atsakyti sunku?
INSTRUKTORIUS. Sunku! Žiūrėk į kelią. Tuoj bus apylanka.
MOKINĖ (košia pro dantis, panosėj). Vadas suknistas... Sankabinis demonas...
Instruktorius pagarsina radiją – garso mygtukas perspaudžiamas: bumčikas vos neišsprogdina kolonėlių
MOKINĖ. Ėėėė!
Garsas grąžinamas į normalią padėtį – muzika dunksi ne visu garsu, tačiau garsiau nei įprastai – fonas persikelia į pirmąjį planą
<...>

Lucky Lucy (ištraukos)

Šokio ir aplinkos spektaklis/performansas–kelionė

Choreografės ir atlikėjos – Agnija Šeiko, Annika Ostwald (Norvegija), tekstų autorė – Vaiva Grainytė, dramaturgas – PeO Sanders (Švedija), kompozitorius – Magnus Bugge (Norvegija)

Premjera – 2016 rugpjūčio 18-19d. Klaipėdos geležinkelio stotyje.

Tekstai išversti į anglų ir norvegų kalbas, spektaklis rodytas įvairiose atvirose neteatrinėse erdvėse Lietuvoje, Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje ir Vokietijoje


ŠALIES ISTORIJA

Gyvenu šalyje, kuri
Atskirta geležinės užuolaidos buvo
Miegamajame noko nelegalūs bananai – deficitas
Dar būdavo ir blatas, kiek kitas, bet panašus dalykėlis
Deficitui priskirčiau ir kivi
Pirmą kartą paragavau jo sulaukęs pilnametystės:
Senelis perpjovė peiliu išilgai
Padalino mūsų penkių asmenų šeimai
Lyg tai būtų rituališkai skerdžiamas plaukuotas galvijas
Delikatesas
Egzotika
NSO
Rūgštus žalias vaisius
Pilnas vitaminų
Ateivis iš kito pasaulio
Iš už užkardos
Kur žmonės rengias spalvingai
Kur tualetinį popierių naudoją minkštutį, kvapnutį.

Suknelių tokių – lengvučių, grakščių – mūsų pusėj nebuvo
Vaikų kuprinės – stambūs kvadratai
Desertui – oi, ne šokoladai
O virtas rabarbaras, raudoni serbentai – pasaldintos kolektyvinio sodo gėrybės
Cukruje pervirta braškė
Dantų pasta – guašas, jeigu kalbėsime apie skonį – baltas batų tepalas
Dantų šepetėlis – šiurkštus, nepalankus emaliui, agresyvus katės liežuvis, švitrinis popierius.

Telefono kišenėj nėra:
A. G. Belo išradimas tupi sieninėj spintoj
Garbanotas laidas
Ratukas, skirtas išsukti skaičius – loterija laimės, Pitagoro ar daugybos lentelė
Kiekvienam butui po vieną tokį naminį telekomunikacinį gyvulėlį:
Alio?
Susitari septintą valandą vakaro susitikti Pieno bare –
Ir viskas
Jokių SMS
Aš jau atėjau, Kur tu? Vėluosiu.

Bet tik dabar galime tai įvertinti, reflektuoti
Dabar, kai turime su kuo palyginti
Kai esame apkeliavę visus kontinentus –
Nuo arabiškų kurortų iki Eifelio bokšto
Nuo Aukštųjų Tatrų iki Namibijos dykumų:
USA, Hong Kong, kriokliai, Australija
Į smaragdinę jūrą šaltuoju metų laiku panirti galimybę turi kiekviena kirpėja
Batsiuvys, mokytoja
Išsiilgusi vitamino D privilegijos
Anūkai jai gimsta skirtingų odos spalvų
Erasmus, Exchange programme, Fulbright, magistro studijos Londone –
Kai anksčiau dominuodavo technikumas.

Tai, kad dalis giminaičių Norvegijos fabrikuose kapoja žuvų galvas
Irgi yra laisvė
Galimybė gaudyti skirtingus sėkmės pavidalus
Išbandyti daugybę scenarijų
Pasitikti savo laimę
(Arba nebūtinai ją)
Skirtingose geografinėse platumose.

Tas, kas parašė šias eilutės
Sėdėjo pievoj, kažkur užsieny, maigydamas MacBook Air klavišus
Nors dar prieš dvidešimt metų pamatęs nešiojamąjį kompiuterį baisiausiai sutriko, pasimetė:
Kur jo procesorius? Kur toji dėžė, skirta nuskaityti diskeliams?

Pasaulyje likusi ne viena tokia teritorija – šalis, sala, valstybė
Kur žmonės gauna suklastotas žinias
Ir valgo tą patį maistą
Turi įspėti apie savo veiksmus
Gauti leidimą
Nekalbėti ir nerašyti to, kas prieštarauja įstatymui
Paklusti
Suklusti
Nusilenkti
Per garsiai nesielgti.

Ši dainelė – apie virsmą
Taip, ji kiek vienpusiška
Viskas nėra vien juoda ar balta
Bet argi jums nekelia nuostabos
Kad miegamajame noko retieji bananai
O dabar apie tai kalbame
Sekame tarsi pasaką
Išsigalvojimą
Keistą fantaziją
Kai ne vienos valstybės gyventojai svajoja
Apie galimybę bet kada sėsti į lėktuvą
Įsiverti auskarą į liežuvį
Laisvai mylėti
Gerti kavą vilkint pačius keisčiausius rūbus
Arba visai jų nevilkėti?...

Vaiva Grainytė

Vaiva Grainytė (g.1984 m.) – rašytoja, dramaturgė, eseistė, poetė, įvairių straipsnių autorė.
2009 m. LMTA įgijo Teatro magistro laipsnį, 2010–2011 m. studijavo Centrinėje dramos akademijoje Pekine, 2013–2015 m. – vyriausioji meno žinių portalo „Kamane.lt“ redaktorė.
Aplinkos performanso-kelionės „Lucky Lucy“ tekstų autorė (Lietuva-Norvegija-Švedija, 2016 m.), šiuolaikinės operos „Geros dienos!“ libretistė (2011–2013 m.), radijo pjesių „Nuo ašies“ (LRT radijas, 2015 m.) ir „Raganos nevalgo guminukų“ (Women Playwrights International Conference, Keiptaunas, PAR, 2015 m.) dramaturgė.
2015 m. pelnyta Jaunojo menininko premija, 2014 m. – „Auksinis scenos kryžius“ už geriausią lietuvių autoriaus pastatymą (šiuolaikinė opera „Geros dienos!“, kartu su Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite). Meno rezidencijų – Akademie Schloss Solitude, Štutgartas (2016-2017 m.), KulturKontakt, Viena (2015 m.), Literaturhaus, Vysbadenas (2015 m.) – stipendininkė. Esė knyga „Pekino dienoraščiai” (leidykla VAGA, Vilnius, 2012 m.) įtraukta į konkurso „Metų knyga“ nominantų sąrašą bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kasmet skelbiamo kūrybiškiausių knygų dvyliktuką (2012 m.), apdovanota Augustino Griciaus premija (2013 m.).