Dovilė Bagdonaitė

Išsiskyrimo tranzas per Lenkiją

Ji vilki gėlėtą sijoną, raudoną maikutę, nudrengtus sportbačius
aš apsimovus plonais juodais džinsais, sunkiais kerzais
dėviu nublukusią chaki kepurę su snapeliu.


Mes pasiruošėme šiai kelionei                                                        
3 kartus lovoje studijavom žemėlapius


3 kartai metro Vilinovska stotelėje ir
ekskursija po aplinkinius Varšuvos kaimus
atgailos už tokį planavimą.


Smuikas, bažnyčia, aikštės grindinys –
prisėdame ant jo pailsėti.
kuprinės prikrautos obuolių, nežinojau
kad jie tiek sveria, ypač
tuomet, kai pradeda pūti.


– Gal galima jus nufotografuoti?

Jis – mados fotografas
Jo nuotraukose – tik savo stiliumi išsiskiriantys žmonės

Fotografija gaunasi puikiai.

Ji vilki gėlėtą sijoną, raudoną maikutę, nudrengtus sportbačius
aš apsimovus plonais juodais džinsais, sunkiais kerzais
dėviu nublukusią chaki kepurę su snapeliu.

Surenka daug laikų jo instagrame ir mano feisbuko sienoje.

Mes – neformalios keliautojos
daug įdomių nuotykių prieš akis ir už nugaros jau moja
šiek tiek šypsaus, žvilgsnis atsipalaidavęs
ji atrodo truputį pavargus, tiek kiek ir dera


ir visai nesvarbu, jog tą prakeiktą minutę
ji verkia, nes viskas ne taip, kaip įsivaizduoja
ir obuoliai pūva
      ir kirmėlės rangos
      ir aš ne ta, kuri turėtų būti šalia
ir aš ne ta, kokią įsivaizdavau save
ir mes nekalbėsime 3 ateinančius mėnesius
ir dar tiek, kiek dievas pridės magaryčių.



Nusileidžia uždanga, spragteli užraktas


Mes – neformalios keliautojos
daug įdomių nuotykių prieš akis ir už nugaros jau moja
šiek tiek šypsaus, žvilgsnis atsipalaidavęs
ji atrodo truputį pavargus, tiek kiek ir dera


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Krokuva graži kažkiek primena išsiplėtusį Vilnių
regis, pasuksiu į kairę ir atsidursiu Moniuškos skvere

Parašau ir išsiunčiu sms savo mamai.

Sudužusios svajonės

Aš svajojau apie bendrą būstą ir
katės pirkimą

Ji pasiūlė likti draugėmis su
tam tikrais privalumais

Aš norėjau, kad ji būtų mano uostas
į kurį galėčiau įplaukti

O dabar ji bus (ir aš jai) – laiptinės kampas
ir ta nenupirkta katė ten
myžanti


Tai ateik šiąnakt
mėgstu žaisti roleplay.

Sopa

Skylėta gatvės plytelė kliudė
prostitutės bato kulniuką
miestui reikalingas dantistas
plomboms sudėti

rakinėju pienes iš tarpų
(virstu dantų krapštuku)

supinsiu vainiką, juo
pagerbsiu statulą
baltai sutaškuotais pečiais.

Mėlynojo banginio širdis

radioaktyvios atominės atliekos spindi
užkastos giliai po žeme

mėlynojo banginio širdis
pumpuoja kraują
ramiojo vandenyno dugne


atominės atliekos nepasieks
jos arterijų


mėlynojo banginio širdis
mėlynojo banginio širdis
1000 ir 1 naktis

Pasisėdėjimas ant smėlio dėžės

Ji žino, kad ežiukų negalima lakdinti pienu
ji gali pasakyti kur danguje yra Kasiopėjos žvaigždynas

bandau įsivilioti ją į penktą aukštą
juk iš tos pusės per balkoną matosi Grįžulo ratai
galbūt galėtume pamatyti tą vos įžiūrimą žvaigždelę šalia vežimo krašto
apie kurią man pati ką tik papasakojo.
Žinoma, ji atsisako, tarusi, kad jau vėlu ir mes užmigsime
„Žinoma, nebūtų taip jau blogai“, pagalvoju aš.

Žinau, kad sapnuoti ežius reiškia artėjančius rūpesčius
ties čia ir baigiasi visas įgytas mano išsilavinimas
taigi kapituliuoju – negaliu pasakyti ko nors protingo
nebent tai, jog kiekviena smėlio smiltelė skirtinga
tas pats būdinga ir snaigių prigimčiai – tačiau šie faktai guodžia tik paauglystėje.


Virtuvėje įsiveisė tarakonai, todėl labai bijau grįžti viena
ir suprasti, kad jie per tą laiką, kol kieme sėdėjau ant smėlio dėžės,
bus užvaldę visą butą – sapnininkas sakė tiesą.

Apatiškos gėlės

Gėlės iš Štuthofo koncentracijos stovyklos lauko
yra tokios pat, kaip ir visos likusios pasaulio gėlės

Gėlės iš Aušvico koncentracijos stovyklos lauko
yra tokios pat kaip ir visos likusios pasaulio gėlės

Gėlės iš visų koncentracijos stovyklų laukų
yra tokios pat kaip ir visos likusios pasaulio gėlės

Pasirodo, jos turi įžūlumo augti net ir tokiose vietose
nekreipti į nieką dėmesio.

Kūnas išdavikas

Šiandieną man išaugo
prie spenelio
juodas plaukas.

Aš niekad nemėgau
plaukuotų krūtinių.
Nei vyrų, nei moterų
nei savo.

Ir še tau
tarsi koks revoliucionierius
tarsi Barthes’o fotografijos punctum
tas plaukas styro ir žinau
juokiasi iš manęs.

Pasiimu pincetą –
blogį reikia išrauti su šaknimis.

- - - - - - - - - -
Vaikystėje norėjau būt berniuku
įsisegdavau skalbinių segtuką į trusikus
matyt, tai buvo penio pavydas.
Vienąsyk pasirodžiau taip mamai
neatsimenu kaip ji reagavo, bet nuo to laiko
nebenoriu būt berniuku.

Lošimas iš velionės daiktų

Po krikštamotės mirties ėjome
pasidalinti palikimą – jos drabužių spintą.
Bute kabojo trijų dalių paveikslas
su saulėlydžiu ir palme
Paulo Coelho knygos nuotraukos iš agentūrinių kelionių neskoningi suvenyrai
CD su operetiška muzika ir „Jacobs“ kava
bet viskas nublanksta kai

ligoninė paskutinė diena prieš
Uždėk akinius žiūrėk ji prasimerkė
dvi judančios mirties sėklytės
sudygo mano betono vyzdžiuose ir


man teko kelios palaidinės ir žiedas
sesė žiūrėjo į veidrodį ir šypsojosi – kaip jai tinka tas megztinis
sukrovė pudras kvepalus nagų lakus
geriau jau būtų sudėję į karstą.

Krikštamotė ji buvo prasta
krikštadukra iš manęs dar prastesnė
kad abejonių nekiltų
kas dieną segiu liemenėlę
nugvelbtą per šitą lošimą iš velionės daiktų
ji vienintelė iš visų apdarų man patiko.

Iškabos išpažintis

šviečiu neoninėmis švieselėmis
kai įjungia skelbiu: atidaryta
kiekvienam atėjusiam po stiklą alaus už du penkiasdešimt.

kelios raidės užgęsta
belieka atarta
ta proga atkimškim dar butelaitį arielkos
pasakytų senelis
telengva jam žemelė pasakytų kaimynas ir
belieka tik ata.

visiems į sveikatą
ypač tiems, kam per du penkiasdešimt.

Dovilė Bagdonaitė

Esu Dovilė Bagdonaitė, gimiau 1991 metais. Šiuo metu studijuoju Vilniaus dailės akademijoje, meno doktorantūroje. Liekna, blondinė, mėlynų akių, be jokių žalingų įpročių.