Simonas Bernotas

Reivas

Mums sakė kad čia vyksta geriausi vakarėliai
Bet atėjom kai jau viskas slinko į pabaigą mediniai
Veidai plastmasinės šypsenos linksmi gražūs keistai
Gyvybingi gyvūnai išvirtę iš savo gardų patekę į mėsos
Kombinatą riebi dūmų uždanga slepianti hienų snukius
Grifų akis kurie tik pamatę dvėselienos kamputį ar
Užuodę tą kvapą lekia šalin (atvirkštinis variantas)

Iš pradžių buvo sakinys net ne sakinys o visos
Visatos tik po to viskas ėmė trauktis mažėti kol
Sutilpo į sakinius sakinį junginį žodį garsą ūkimą
Pagal kurį visi linksime pritardami instinktyviam
Susitraukimui iki absoliutaus nulio kuriame nors ir
Bejėgiškai šalta jauties kažkoks savas pasako man
Balta mergina ir išpučia žvaigždę

Viskas yra suskristyta į atskirtus lygius kaip ir savaime
Suprantama kaip ir aišku norėdamas pereit į kitą lygį
Turėsi peržengt save ne juokauju turėsi laiptais užlipti
Į kitą aukštą tik va stogas mums neegzistuojanti vieta į ją
Niekaip nepakliūsi viskas užtverta tenka tenkintis vidum
Neiškilti į paviršių dusti kaip žuvims po vidužiemio ledu
Laukiant kol kažkas pramuš eketę ir ištrauks mus iš čia
O kol kas savo žiaunomis
Brūžinam ledą

Apsėstoji

Demonas matuojas tave
Valdo kūną kaip lėlę
Sendaikčių krautuvėje apdulkėjusią
Tarp numirusių laikrodžių
Kaip ji džiaugias atgyjus
Kaip ji džiaugias liečiama
Kaip džiaugias jog ja žaidžia
Stiklinėse akyse įsiplieskia žiežirbos
Elektros srovės išmuša lizdus
Kuriuose cypsi ir gūžiasi
Nuobodžio globojamos dienos
Demonas šypsosi kai tu liūdi
Kai tave glostau demonas šiaušiasi
Stojasi piestu plaukai siekia lubas
Lyti jų šaltį neišsibaigiantį
Demonas valdo tavo guminius pirštus
Nematomu instrumentu griežia sapno
Melodiją taisosi veidą prieš veidrodį
Veidrodžiuos tematai demoną
Kad ir kaip besistengtum užslėpti
Tankiausiu grimu jau niekaip
Taip ir lieki  belaukdama kol
Išeis paliks apleis ir iš naujo patapsi
Lėle prižiūrinčia tuščius laikrodžius

Kūčios

Susėdę prie stalo pradedame šnekučiuotis kartu su
Maistu voliodami žodžius burnoj traukiam šiaudus žiūrime kieno
Ilgesnis viena pajuokauja savo vyrui kad ištraukė beveik jo ilgumo
Seniausias ištraukia ilgiausią visi nuliūsta nes taip skaičiuojant
Ne kažkas tesigauna tiems jauniesiems prieš kurių akis dar visas
Gyvenimas tas vaikutis ištraukia trumpiausią pradeda žviegti
Siūlo keistis broliui šis nesutinka ermideris bet tėvas turi tvirtą
Ranką suvaldo vaikas nulekia pūkais į tamsą

Mano vyras žvėris ir visada taip sušnabžda nudelbus akis
Į savo nepasotinamą lėkštę na taip tikras plėšrūnas linkteli kitas
O dabar tokiu metu kaip tik turėtų prabilti įeina visas apsipūkavęs
Slėpdamas iltis nagus tvirtai sugniaužęs inkščia ir glaudžiasi visi tyli
Inkščia ir glaudžiasi visi tyli inkščia ir glaudžiasi prabyla ne savu
Žmogaus balsu aš daugiau taip tikrai nebedarysiu

Mūsų sūnui tu taip mūsų mylimiausiam sūnui ima kudakuoti
Ar aš kaltas kad jis taip ar aš kaltas kad tu pagimdei tokį spygaujantį
Pūkų kamuoliuką nuo įtampos skilinėja indai geriu kisielių su šukėmis
Geriu aguonpienį su šukėmis užsikandu savigrauža žvėris prie stalo
Šnopuoja atrodo dvylika valgių bet visi kažkokie apmusiję tokių net
Šunys neėda plastikinio ir kartoninio skonių derinys ko čia skundiesi
Jei kažkas nepatinka pats imk ir daryk vietoj oro kvėpuojame plunksnomis
Tvarto durys užsitrenkia

Film noir

Sapnavau kad buvau persekiojama serijinio žudiko
Bandžiau slėptis apsiniaukiusiame mieste gatvės
Tuščios bet žibintai apšviesdami mano siluetą
Vis durdavo pirštu ir surikdavo štai ji
Griebk ją laimei įšokau į taksi stovintį prie
Operos ir baleto teatro stotelės laukiantį
Žiūrovų bandos taksistas dėbtelėjo ar lauksite
Dar kažko ar galime važiuoti aš jį paraginau
Važiuoti žudikas nespėjo nors buvo prie pat
Jau tiesė pirštinuotą ranką link durelių buvo
Likęs koks centimetras dievaži nemeluoju

Lėkėme kaip bepročiai retkarčiais pasivydavome
Šviesas išryškinančias po makiažu tūnantį
Nerimą taksistas paklausė ar laikraštyje skaičiau
Apie mieste siautėjantį serijinį žudiką ir jo
Auką merginą bandžiusią nuo jo pasprukti taksi
Paprašiau kad duotų paskaityti mestelėjo
Laikraštį šviežią dar kvepiantį dažais

Man beskaitant supratau kad nepavyks nieko
Išsiaiškinti nes vos tik priartėdavau prie tos vietos
Kurioje aš sėdžiu taksi ir skaitau laikraštį tekstas
Nutrūkdavo ir nieko daugiau neįvykdavo iki tol
Kol kažkas įvykdavo mano realybėje o tiek ilgai
Laukti nebuvau linkusi mano kantrybės likučiai
Jau visai išsibaigė ir smilko kartu su pelenais
Taksisto prisidegtos cigaretės tikiuosi jūs
Neprieštaraujate ne ne ne jei trumpam
Stabtelsiu išsikeisti ne ne jis sustojo prie sankryžos
Iš tamsos išniręs žudikas smeigė man tiesiai į širdį
Dūrio vietoje prasiskleidė rožė
Raudona žinoma

Sąmokslo teorijos

Žemė plokščia saulė pakabinama
Mėnulis šiaip sau gyvūnas įsiropčiantis
Tada kai aukštai juodžiau nusispalvina
Po didžiojo sprogimo surengto jungtinių
Valstijų žvaigždės yra vėliava slaptavietė yra
Urvas šalta yra šalta dviese yra dviese šilčiau
Yra šilčiau bučiniai yra bučiniai tarp gėlių vainikų
Negražių lauko gėlių tokių kaip gyvenimas

Karas yra karas viskas nematoma
Viskas tikra mes esame rikiai mumis
Žaidžia didžiuliai kostiumuoti driežai
Mes jiems nerūpime mes rūpime bitėms
Su trečiąja akimi (jas naikina mobiliosios
Telefonų linijos) jos neša medų iš laukinių
Gėlių iš mūsų gyvenimų į šachmatų lentos
Langelius šachmatų lenta yra korys kryžius
Yra kryžius tavo akys yra ramunės bet negaliu
Pasakyt kad negražios nukryžiuotas yra mūsų
Buvimas

Politika yra pilka pilka yra žudymas
Popierėliais su skaičiukais
Visi būsime nužudyti
Niekas nemiršta sava mirtimi
Mirtis jau seniai mums nebepriklauso
Mirtis yra kiaušinis iš kurio ritasi driežas

Labirintas

Gyvenu labirinte prie kurio vis dar nesu pripratęs
Mane pačiumpa gatvės pačiumpa koridoriai ir išspjauna
Kur dar nebuvau savęs atradęs siaurėja sienos dusdami
Kertasi tuneliai mano akys yra mano akys ir jos neretai
Apsigauna skaitydamos pavadinimus nesvarbu ar
Neįskaitomas šriftas ar pažįstamas raštas taip turiu
Siūlą taip turiu trupinių siūlas iš prairusio sielos rūbo
Kuris nors ir būtų brangiausias suėstas kandžių ir
Nebetinkamas devėti jau matau žmonės šnabždasi
Trupiniai dar nespėję paliesti grindinio yra suryjami
Paukščių o paukščiai kačių o katės jų šešėlių dažnai
Pasiklystu pasuku į kairę kai reikia į dešinę netikiu
Nuorodomis žemėlapiais jie paviršiniai nerodo kitimo
Taip ir lieku savy pasimetęs žiūriu į atspindį nuo vitrinos
Į atspindį nuo vandens į atspindį ir nebeatskiriu kur labiau aš

Šeimyninė fotografija

Graži šeima ką ir bepasakysi susikibę už rankučių šypsosi
Negalvoja apie karą negalvoja apie torpedas negalvoja apie
Mirtį negalvoja kokia juokinga tėti tavo kepurė ir veidas koks
Smelėtas kur buvai iš kur ištrauktas šis tavo atvaizdas kiek
Metų jau praėjo graži šeima išsirikiavę pozuojantys pasitaiso
Apykaklę užsiriša batą šypsosi laukia ar jau ar dar ne stengias
Nesimuistyti nejudėti sustingti atrodyt tvarkingai pašukuosiu
Tau plaukus kažkas ten įkritę ir švyti kiauriai per visą tavo mažą
Kūnelį dabar jau galima pradėti visi grįžta į pradinę poziciją visi
Stengiasi šypsotis na ko toks paniuręs šypsokis ir nesimuistyk
Uždeda ranką ant peties galbūt net apkabina arba sako sėskis
Ant kelių jei visi sėdi kažkas kažką dar nori pasakyti ir pasako
Tada blyksteli

Realybės šou

Nenorėjai būti į visą šitą įtrauktas bet nieks neklausė
Dabar vyksta balsavimas jei norėtum čia likti turi surinkti
Tam tikrą skaičių balsų pakankamai taškų turi pasistengti
Nors gal ir neturi kas bežino svarbu kad gerai atrodytum
Prieš kameras ir nežiūrėtum tiesiai į jas nes kitaip išsiduosi
Kokias kameras sakai reiškia viskas puiku jau žengtas žingsnis
Į priekį jau net nebepastebi matau grimas deramai parinktas
Ir viskas labai natūraliai vyksta kažkaip per daug natūraliai
Gali kristi reitingai galbūt nieks nebežiūrės todėl įpinsim čia
Kokią situaciją mirties arba meilės elementą tai labiausiai
Pritraukia žmones su mirtim geriau neprisižaisti nes nieks
Nemėgsta liet ašarų tad va tarkim tau patinka ta ar ana bet va
Ne ta kuri tau tikrai patinka su ja gi nieko neišeis žiūrovams
Ji nepatinka per daug graži ir protinga greit iškris o tada ir
Tu lėksi lauk na kaip gi čia taip

defektas

Raudonos raudonos mano akys nuotraukoje
Išsiurbiančios visas spalvas į ryškų radioaktyvumą
Kuriame esu pasislėpęs šunytis laukiantis pirmos
Mutacijos gal užaugs trečia ausis ar penkta koja
Ji tikrai praverstų dėl šventos ramybės tiksliau
Neramybės atsispyrimui gal net bėgti išeitų
O dabar išeina tik šliaužti kaip sraigei per
Kelią įtemptas eismas šansų būti pervažiuotam
Itin daug šansų būti draugiško praeivio perkeltam
Itin mažai taip ir bėga dienos o aš slenku sau dar
Gerai būtų jei galėčiau sakyti į priekį tavęs link

komunizmas

tavo mergaitė prieš mano mergaitę
lygiosios
tavo krokodilas prieš mano krokodilą
lygiosios
tavo ananasas prieš mano ananasą
lygiosios
tavo kombainas prieš mano kombainą
lygiosios
tavo trūksta teksto dalies prieš mano
trūksta teksto dalies lygiosios
tavo sms žinutė prieš mano sms žinutę
lygiosios
tavo damoklo kardas prieš mano damoklo
kardą lygiosios
tavo starwarsai prieš mano starwarsus
lygiosios
tavo euripidas prieš mano euripidą
lygiosios
tavo minotauras prieš mano minotaurą
lygiosios
tavo prieš mano lygiosios
ir čia vyksta amžinosios lygiosios
tai tas tai anas
rezultatą persveria tai tas tai anas jį
išlygina
nes tavo yra mano ir mano yra tavo
čia niekas
nelaimi niekas nepralaimi mes niekaip
nežinom
kuris yra kieno mes niekaip nežinom
kaip dalintis po lygiai

Kariavau lauke vienas

Kariavau lauke vienas nes taip mėgstu kariauti
Iš priešų skalpų darydavau nieko nedarydavau
Tiesiog mojuodavau jais rėkdamas karo šūksnius
Įvarydamas baimę į gardą į kampą užspęsdamas
Tvirtai supančiodamas iš kaulų dūdavau švelnų
Ošimą vėją sukeldavau audras įsiaudrinęs nieks
Nedrįsdavo rodytis išskyrus mano paties vienatvę

No man‘s land

Šioje niekieno žemėj pastatysiu vartus
Pro kuriuos žygiuos žvėrys
Visas gyvybės karavanas
Šioje niekieno žemėj suręsiu tiltą
Arba mažą tiltelį vos tokį kad liūdesys
Galėtų praeiti per upę
Šioje niekieno žemėj bus minios gyvūnų
Ištisas zoologijos sodas bet jie bus laisvi
Ir dėl to labai laimingi arba labai liūdni
Šioje niekieno žemėj nugriausiu tiltą
Kad liūdesys negalėtų praeiti kad tik
Žiūrėtų į tėkmę tylėdamas
Šioje niekieno žemėj bus miškas bet
Aš jo neliesiu ir niekas nebus ten
Įžengęs ir nieks nenorės ten įžengt
Nes taip turi būti
Šioje niekieno žemėj bus daug laužų
Degs kailiai ir visi bus sušildyti
Šioje niekieno žemėj

Serialas

Ilgai jau užsitęsė o iš pradžių juk net nemanėm
Kad patempsim iki antro sezono o dabar jau ruduo
Na žinoma pavasaris vasara čia lengviausia toliau jau
Vyksta sunkesnis išbandymas atsiranda vis naujų veikėjų
Jų niekas nekviečia niekas nereguliuoja jie patys įsibrauna
Į bendrąją siužeto liniją o po to tik žiūri nėra šito ar kito iš
Pradžių net nepastebi nepasigendi jie taip ūmai dingsta
Kad niekas nesusivokia o tie kurie susivokia tepaliūdi
Truputį ir toliau juda į priekį iš vienos serijos į kitą
Iš vieno sezono į kitą nesusimąstydami kad patys gali
Taip pat staiga gali imt ir pranykti

O kartais juk būna kad grįžta koks senas tipažas
Iš pilotinės serijos pačiu netikėčiausiu momentu
Tarkim po penkiolikos sezonų kai jau klostosi visai kiti
Įvykiai koks nors romanas ar šiaip vidinės intrigos
Iš pradžių net neatpažįsti iš veido toks lyg ir matytas
Lyg ir ne pasilabina ir pradeda kaip ilgai nesimatėme
Kaip gaila kad nutrūko ryšys kaip sekasi žinai manau
Kad vertėtų susitikti o tada reikia iš elementaraus
Mandagumo atsakyti taip žinoma būtinai susitikime
Apsikeisti kontaktais ir niekad viens kitam nepaskambinti
Čia yra toks veikėjų tipas vienasezoniniai jie greit nusidėvi

Būna ir taip kad nieko nevyksta na absoliučiai nieko
Vis tas pats per tą patį tada imi mąstyti kad greičiausiai
Dėmesys sutelktas į kitą personažą juk nesi vienintelis
Ir kartais net imi galvoti kad veikiausiai nepirmaplanis
Antraplanis koks šiaip sau tuomet dar išgirsti iš kitų
Visokiausių istorijų kas kaip gyvena žinoma ne viską
Nesi visažinis ir tada suvoki kad va dabar turbūt siužetas
Vystosi apie tą kuris beviltiškai įsimylėjo arba buvo sumuštas
Ir apiplėštas arba pateko į avariją ar beprotnamį nejučia
Supranti kad gal ir gerai kad nesi pagrindinis bet toliau
Įdėmiai klausai ir slepi palengvėjimo šypsnį

Roršako vakaras

Dovanoju tau gėlių puokštę
Bemerkdama jas įsipjauni
Nes tai yra peiliai

Tavo kraujo lašuose
Gimsta naujos dievybės
Paslaptingi gyvūnai
Su povo uodegom
Su begale ragų
Ir didžiuliais nasrais

Nuvalau juos popierine servetėle

Tavo sužeistą ranką
Bučiuoju

Tu nusisuki
Ir iš vaisių indo
Paimi obuolį
Kuris yra bomba
Kuris yra akmuo
Kuris yra kamuolys
Kurį paspiriu savo žvilgsniu
Tau į burną
Tada jis vėl tampa obuoliu

Žiūri pro langą ir matai
Mirštančią žvaigždę
Žiūriu ir matau
Ledinį stiklą
Žvaigždė
Kurios nematau
Miršta dėl to kad ji šiame
Šalty įkalinta

Naujo gyvenimo pradžia

Namas gražus bet popierinis užsidega pradėjus kūrenti židinį
Kambariai išpuošti džiovintomis gėlėmis jas ryja mūsų tarnaitė
Kai tai pamatome ji sutrinka ir pradeda šnypšti išskleidžia sparnus
Skrenda į pakampes kur niekaip nenutyla

Mūsų svečias yra tuščias kaip jau seniai išgertas butelis vyno
Neturime ką šnekėti žodžiai mūsų bijo lošiame durnių svečias
Pralaimi visuomet primygtinai teigia jog pasidavinėja nes būtų
Negražu laimėti prieš šeimininkus iš naujo kortas dalinamės
Ir iš naujo kol galop svečias pravirksta ir prisipažįsta jaučiuos
Lyg būčiau ne žmogus o iškamša

Mūsų tarnaitė tapo mūsų kaimyne mūsų kaimynė yra beprotybė
Stengiamės jos daugiau neįsileisti į namus tvarkomės patys kaip
Išmanydami apie ją nekalbame net neužsimename net kai ji drasko
Duris savo paukštiškais nagais net kai klykia dulkių sluoksnis maišos
Su sniego ir ledo sluoksniu šaltis ir chaosas taip gyventi negalima
Taip gyventi negalima dantimis kalename naują himną

Viskas turi pasikeisti reikia kraustytis apžiūrinėjame kitus namus
Vienas iš degtukų turėtų bent trumpam sušildyti kitas triušių narvas
Man šienligė kartais galvoju kad aš alergiškas savo paties buvimui trečias
Dėžė labai panašu į buvusį būstą tik šita kartoninė reikia taip po mažą laiptelį
Judėti į priekį neverta bandyti iššokt aukščiau bambos nereikia apsimesti tuo kuo
Nesame o kas esame mes iš tikro nežinome

Simonas Bernotas

Gimiau 1993 metais Kaune. 2016 metais baigiau Vilniaus universiteto lietuvių filologijos ir ispanų kalbos bakalauro studijas. Mano kūryba buvo publikuota kultūriniuose leidiniuose „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Gintaro lašai“, „Metai“, „Naujoji Romuva“ ir įvairiuose literatūriniuose almanachuose. Verčiu grožinės literatūros tekstus iš ispanų ir anglų kalbų.